Galvojimą apie idėjas ir jų įgyvendinimą skiria tik darymas

Pokalbis su Rasa Jusionyte

 

rasa

Antrasis mūsų interviu – su Rasa Janina Jusionyte.

Kai kalbi su Rasa, atrodo, kad šalia tuoj sprogs idėjų ir minčių bomba. Ir iš to, kiek ji veikia, visai nenustebsite kodėl.

Rasa jau nuo 5 metų svajojo kalbinti žmones – tą šiandien ir daro. Rasą galite girdėti Žinių radijuje, kur ji kalba apie mylimo darbo radybas, Nebegėdoje – apie jausmų pasaulį, o HumansApp naujoje tinklalaidėje HumansLink ji kalbina ryškiausias mūsų visuomenės asmenybės apie tai, kaip jie mato ir suvokia pasaulį.

Kad nebūtų per mažai, Rasa organizuoja „Ką darai, daryk gerai!” renginius, o rugsėjo mėnesį pasirodys jos pirmasis žurnalas.

Taigi… o dabar apie jos mintis.

 

Rasa, kai tave aplanko blogos mintys ar emocijos - kaip jas ištveri?

Ankščiau labai labai nuo jų bėgdavau. Norėjau visada būti laiminga. Gyvenimas gi toks trumpas, kam jį švaistyti bet kokiam negatyvui. Bėda ta, kad baimės ir blogi jausmai vejasi. O jei labai pasistengi ir išjungi negatyvius jausmus, išsijungia ir geri, širdį šildantys. Šią žiemą teko su didžiuliu skausmu išmokti išbūti. Nežinau, ar man buvo depresija, jos niekas nediagnozavo, bet išgyvenau ir artimų žmonių netektis ir skyrybas. Buvo dienų, kai krūtinę tiesiog spaudė skausmas, o jei išlipdavau iš lovos, visą dieną vaikščiojau kažkokioje jausmų migloje. Viskas buvo sunku. Turėjau kažką daryti, tad užsirašiau į terapiją, o kartu ir sporto klubą. Susikūriau rutiną: keldavausi 6 ryto, sportavau, tada pradėjau ir savimi rūpintis, todėl sau pirkdavau puikų maistą, kruopščiai gamindavau, lėtai valgydavau. Tada į darbus, o vakare arbata ir knyga - nebėgau į vakarėlius ar pas draugus. Jei jau blogai jaučiausi, nusprendžiau susipažinti su šia savo emocija. Baimės ir skausmas taip pat yra mūsų dalis, nors jie ir mus visur vejasi, irgi pavargsta. Leidau jiems pailsėti, o susipažinus, tai yra pažinus save, galima ir su tais jausmais susidraugauti. 

Kartu mano darbe yra labai daug nerimo - ne tik vedu laidas, iš to ir gyvenu, todėl turiu daugybę įsipareigojimų, noriu ir užsidirbti, tad kasdien mokausi verslo, dažnai per klaidas. Nerimas yra bjaurus jausmas. Šlykštu negalėti užmigti, negalėti ramiai kalbėtis su artimaisiais, nes mintis slegia rūpesčiai. Esu sau pasakiusi, kad nutikti gali visko, ir nutiks tikrai, svarbu, kaip aš į tai reaguosiu. Ir taip pat nuo darbinių problemų nebėgu - kas tai bebūtų, žiūriu tam dalykui tiesiai į akis ir tvarkau tą reikalą, kad ir koks jis nemalonus būtų, iškart. Man taip ramiau gyventi. Plius, nedirbu savaitgaliais ir vertinu miegą - po 8 valandų užmerktomis akimis viskas geriau sekasi! 

 

Kokie ritualai tau padeda jaustis gerai kiekvieną dieną?

Sportas. Man jis būtinas, net ne kūnui, o emocinei sveikatai ir energijai. Tai neturi būti sporto salė: kartais einu į boksą, kartais su Mažium išeinam pasivaikščioti ir apsukam didžiulį ratą aplink Vilnių, kartais šoku į baseiną, tiesiog man svarbu kasdien judėti. Taip ir pasąmoningai renkuosi sveikesnį maistą, pati save geriau girdžiu. O ir rytas su kava. Man ji be galo skani ir be jos negaliu atsibusti! 

 

Tavo energijos receptas.

Iš prigimties jos turiu daug. Mano labai judrios mintys ir niekada jų nevaržau. Sugalvoju organizuoti renginius - darom! Sugalvoju išleisti žurnalą - darom! Kas toliau? Neįsivaizduoju. Bet mano protas nemoka nuobodžiauti ir man labai labai patinka kurti. Tai man atneša laimę, todėl tas „receptas“ - būtų leidimas sau svajoti didžiausias, keisčiausias, kreiziškiausias idėjas ir nesakyti sau: oi, tau gali nepavykti. Mano vidinis kritikas mano galvoje neturi nei veto teisės, nei kalba pirmu balsu. Kiti, aplinkiniai visada pakritikuos, visad atsiras nugesintojų - save nuo tokių žmonių reikia saugoti ir pačiam išmokti save palaikyti. Tada tą energiją ne dusiname, o kurstome! 

 

Kas tau yra moteriškumas?

Labai ilgai užtruko nustoti save lyginti su kitomis moterimis. Vienos džinsai gražūs, kitos plaukai, kitos makiažas toks ar anoks. Taip ir lakstydavau nuo vieno stiliaus prie kito bandydama būti „kaip kažkas“. Tada sustojau - buvau tikras VISKO kokteilis. Pati pagalvojau, kas man yra gražu moteryse, kas mane traukia, supratau, kad tai išlaisvinantis žinojimas, kas esi, kaip nori atrodyti, galvoti, ką kurti, ką skaityti. Tas savitumas man ir yra gražiausia. Svarbu, kad kai nustoji bėgioti nuo vieno prie kito, sutaupai labai daug energijos ir laiko. Jį investuoju nebe į savo išvaizdą, o į vidų, taip labai gerai jaučiuosi savame kailyje. Beje, tai procesas - kuo geriau pažįsti save, tuo labiau savaime pradedi spinduliuoti moteriškumą. 

 

Ar manai, jog esi atradusi save? Jei taip - koks buvo tavo kelias?

Tikrai esu save išgirdusi ir sąmoningai gebu suvokti ir valdyti savo jausmus bei mintis. Žinoti, kodėl jos kyla. Kas iš nepasitikėjimo ir baimių, kas iš meilės ir kūrybos. Svarbu atskirti vidinius impulsus. Įpročiai yra lyg labai labai sustabarėjusios medžių šakos, blogus įpročius reikia sulaužyti. Tai nepatogu, skauda, nusibosta, nustoji, jos vėl „atauga“, jas vėl laužai. Išmokau ant savęs nepykti, savęs neteisti, o kaip tik atjausti. Ir jei duodu sau pažadą, ar jo laikysiuosi priklauso nuo to, kiek save gerbiu. Tad ir save gerbti labai mokausi. Terapija buvo mano pirmas žingsnis, tada daugybė knygų, tada ryto puslapiai, sportas, laiko radimas tiesiog būti su savimi. Tokia to kelio pradžia, o man dar daug jo nueiti reikia. 

 

Ką palinkėtum tiems, kam trūksta motyvacijos veikti?

Viskas priklauso tik nuo mūsų. Čia ne palinkėjimas. Žmonės, kurie galvoja apie idėjas ir kurie jas įgyvendina, skiria tik pats darymas. Sugalvojai - nelauk pritarimo. Nei vyro, nei vaikų, nei šeimos, nei draugų ar kolegų. Ir pagalbos iš jų nelauk. Tiesiog pradėk - tada kils daug visokių problemų, bet su jomis susidorosi žingsnis po žingsnio ir taip augsi. Bet tik tu gali duoti sau leidimą ir tik tu gali viską, apie ką svajoji, pasiekti, kad ir kokios dabar būtų tavo sąlygos. Tai va, mažiau kalbų, daugiau darbų!